PALANGA

Palanga gali drąsiai vadintis Lietuvos vasaros pramogų ir poilsio centru ne tik dėka saulėčiausių dienų pritraukiančių poilsiautojus. Per vasarą mieste vyksta daugiau nei 600 įvairių renginių. Tokie renginiai kaip vasaros sezono atidarymas, įvairūs chorų ir populiariosios muzikos festivaliai, klasikinės muzikos vakarai, automobilių žiedinės lenktynės, tarptautinė šunų paroda ir įvairios sporto varžybos sutraukia šimtus dalyvių ir tūkstančius žiūrovų. Tomis dienomis vasaros savaitgaliais kurorto gyventojų skaičius padidėja 30 kartų, o kartais siekia net puse milijono!

Pagal vietos žmonių aiškinimus, vardas galėjęs kilti nuo Langos upelio vardo – esą šiuo vardu seniau vadinęsi Rąžės upelis. Padavimai nusako, esą senovėje žvejai savo trobeles statęsi prie pačios jūros, kuri audros metu skalaudavusi net palanges. Dar kiti vardą išveda iš to, kad Palanga nuo seniausiųjų laikų buvo Lietuvos langas į jūrą. Ilgainiui Palangos kaimelis išaugęs, padidėjęs; čia vis dažniau ėmę atplaukinėti užsienio pirkliai, atveždami brangių audinių, metalo dirbinių, įrankių, papuošalų, už tai iš lietuvių mainais imdavo brangiuosius kailius, raštuotus audinius ir ypač Baltijos auksą ę gintarą.

Palangos gyvenvietė, pirmą kartą paminėta 1253 metais, viduramžiais buvusi svarbiu prekybos ir ikikrikščioniškojo tikėjimo kulto centru, XIX a. pirmoje pusėje vis labiau ėmė garsėti kaip pajūrio vasarvietė. Greitai sklido žinia apie naują būdą gydyti visas ligas be gydytojo. Dar labiau Palangą išgarsino lenkų rašytojo, kilusio iš Lietuvos bajorų, Adomo Mickevičiaus apsilankymas 1824 m. Neilgai trukus Palanga tapo tokia populiari, kad visos gyvenvietės trobos, visi svirnai ir svirneliai buvo užimti atvykusių vasarotojų.

Grafų Tiškevičių dėka Palanga tapo tikru kurortu. Palangos dvaro savininkas grafas Juozapas Tiškevičius, matydamas puikią perspektyvą kurortui plėtoti, XIX a. aštuntame dešimtmetyje ėmėsi didžiulių investicijų: 1877 ę 1880 m. atidarė erdvų restoraną bei pirmąjį kurorto viešbutį ir pagal kaimyninių kraštų tradiciją pavadino jį Kurhauzu. Grafo pastatyti net keli vasarnamių kompleksai, įkurtas vasaros teatras, nutiesti pasivaikščiojimo takai miške, pastatytos maudymosi kabinos jūros pakrantėje, įrengtos maudyklės su marmurinėmis voniomis ir pašildomu vandeniu. Ketindamas įrengti prieplauką, 1884 ę 1888 m. J.Tiškevičius pastatė tiltą, vedantį į jūrą, kuris ilgainiui tapo vienu svarbiausių Palangos kurorto simboliu. Su neslepiamu pavydu to meto Klaipėdos miesto spaudoje buvo rašoma, kad grafo Tiškevičiaus įkurtas kurortas yra gausiai lankomas turtingų rusų iš įvairių Rusijos gubernijų, ir todėl sudaro konkurenciją Klaipėdai.

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjęs jo sūnus Feliksas Tiškevičius 1893 m. pietiniame Palangos pakraštyje pasistatė naujus dvaro rūmus ir aplink juos suformavo puikų angliško stiliaus parką, kuris iki šiol yra kruopščiai prižiūrimas ir todėl mėgstamas miesto gyventojų bei svečių. Tiškevičių giminės atstovai toliau želdino naujas kurorto teritorijas, statė vasarnamius ir šiltąsias maudykles, įrengė specializuotas gydyklas. Nemažai šių statinių iki šiol puošia senąją Palangą ir tarnauja poilsiautojų reikmėms.

XX a. pradžioje Palanga prilygo geriausiems Vokietijos kurortams, o paplūdimys buvo įrengtas pagal geriausius užsienio pavyzdžius. Palangoje veikė gimnastikos ę ortopedijos gydykla, kurioje dirbo masažistai ir buvo įrengtas soliariumas. Sezono metu poilsiautojų sveikata rūpinosi vietiniai gydytojai, taip pat keletas gydytojų iš Vilniaus, Varšuvos ir Lodzės. Parke ir pajūryje kasdien koncertuodavo pučiamųjų orkestras. Kurhauze buvo įrengta kavinė su biliardine, žaidimų kambarys, skaitykla. Mieste buvo įrengtos gimnastikos, teniso, futbolo, kėglių, krepšinio aikštelės. Buvo galima pakeliauti ar pajodinėti žirgais po apylinkes. Palangon važiuodavo norintys sustiprinti organizmą po sužeidimų ar chirurginių operacijų, po sunkių psichinių pervargimų, tikintys čia atgauti gerą apetitą ir pagaliau ieškantys ramybės bei gaivaus oro.

Pirmosios nepriklausomybės laikais Palanga tapo neoficialia Lietuvos vasaros sostine. XX a. trečiajame ę ketvirtajame dešimtmetyje iš grafo F.Tiškevičiaus įsigiję žemės sklypus, turtingesni Lietuvos piliečiai iš įvairių vietovių Palangoje ėmė statytis vasarnamius ir vilas. Palangoje vasarodavo Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, garsūs Lietuvos menininkai ir inteligentai. Dažnai savaitgaliui suvažiuodavo ir ministrai, kartais netgi vykdavo Ministrų kabineto posėdžiai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, poilsiautojų srautas iš rytų žymiai sumažėjo, tačiau per ilgus metus sukaupta patirtis padėjo Palangos sanatorijų, poilsio ir pramogų kompleksams persiorientuoti ir prisitaikyti prie naujų rinkos reikalavimų. Kasmet įsikuria ar atsinaujina po kelis naujus viešbučius ar kitokios rūšies nakvynės paslaugas teikiančios įmonės.

Šiandien Palanga yra vienas didžiausių sveikatingumą skatinančių Lietuvos kurortų. Poilsiautojus čia traukia noras atitrūkti nuo kasdieniškos aplinkos ir pasisemti jėgų iš natūralių sveikatos šaltinių: saulės spindulių, jūros vandens bei švaraus ir gaivaus pajūrio bei pušynų oro.

Vietinio klimato veiksniai yra puiki sveikatingumo priemonė: saulės vonios aktyvina medžiagų apykaitą, gerina savijautą, kelia nuotaiką, maudymasis jūroje yra puikus būdas grūdinti organizmą. Nuo jūros vandens druskų suintensyvėja medžiagų apykaita, greičiau gyja uždegiminiai židiniai. Šiltas ir sausas pušynų oras – geriausia priemonė sergantiems bronchine astma, lėtiniu bronchitu ar astenine neuroze.

Palangoje ištisus metus veikia keletas sanatorijų bei sveikatos ir reabilitacijos centrų. Juose naudojamos įvairiausios reabilitacinės priemonės bei procedūros. Nustatyta, kad palankiausi rezultatai gaunami, gydantis įprastinėse klimatinėse sąlygose, todėl vidutinio klimato juostos gyventojams Palangos kurortas daugeliu atvejų gali būti naudingesnis už šiltuosius Pietų kurortus.

Jau daugiau kaip dešimtmetį čia įsikūrė ir ištisus metus veikia Dainiaus Kepenio sveikuolių mokykla, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą: judėjimą, grūdinimąsi ir sveiką mitybą. Kiekvieną žiemą prie Palangos tilto tradiciškai organizuojamos ruonių maudynės jūroje, į kurias suvažiuoja sveikuoliai iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Palangoje taip pat veikia kelios sveiko maisto kavinės.