ČIAU ČIAU

Dekoratyvinių šunų veislė. Panašus į liūtą. Ramus, išdidus, savarankiškas, ištikimas paprastai vienam žmogui. Įerzintas tampa bebaimis. Nemėgsta žaisti, mažai loja, sunkiai dresuojamas. Su juo reikia elgtis ramiai ir griežtai. Čiau-čiau būna trumpaplaukis arba ilgaplaukis, juodas, rausvas, pilkšvas, rudas, rusvas, baltas. Gali būti įvairaus atspalvio, bet nedėmėtas, tik uodegos apačia ir "kelnės" gali būti šviesesnės. Kailis kasdien šukuojamas tankiu šepečiu.

Šios veislės šuns aukštis ties gogu ne mažesnis kaip 45,5 cm. Galvos smegeninė dalis plati, truputį siaurėja snukio link. Kakta plokščia. Skruostai stambūs. Snukis vidutinio ilgumo, platus. Nosies veidrodėlis didelis, platus, šviesaus ir balto šuns - šviesus, pilkšvo ir rusvo gali būti kailio spalvos, kitokio - juodas. Akys mažos, ovalios, paprastai tamsios, nors pilkšvo ir rusvo šuns gali būti šviesios. Ausys nedidelės, storos, stačios, apvaliais galais, toli viena nuo kitos, pasisukusios plokštumomis į akis. Dantys tiesūs, tvirti, sankanda žirkliška. Lūpos ir gomurys juodi. Liežuvis melsvai (*) juodas. Kaklas tvirtas, šiek tiek riestas. Krūtinė plati, apačia siekia alkūnes. Nugara trumpa, tiesi ir tvirta. Juosmuo platus, stambus. Priekinės kojos vidutinio ilgumo, tiesios, stambių kaulų, statmenų menčių, raumeningos. Užpakalinės kojos raumeningos, kulnų sąnariai yra žemai, jų kampai buki, slėsnos statmenos. Letenos mažos, apskritos, sugniaužtos. Eisena kaip liūto. Uodega riesta virš nugaros, išaugusi aukštai. Kailis tankus, plaukai tiesūs, standūs, pavilnė minkšta, garbanota.

Trūkumai ir ydos: nukarusios ausys; taškuotas ar dėmėtas liežuvis; netikusi uodegos padėtis; margas kailis.

Šis šuo, kilęs iš Azijos, yra vienas špicų. Jo atvaizdų randama 2000 metų senumo molio dirbiniuose. Čiau-čiau tėvyne laikoma Kinija. Nuo seno jie ir pekinai buvo auginami Kinijos imperatorių rūmuose bei įvairiose Kinijos provincijose - iš pradžių kaip medžiokliniai, vėliau kaip ganymo, sarginiai, kinkomieji ir dekoratyviniai šunys. XIX a. pabaigoje jie pateko į Angliją ir kruopščia atranka buvo paversti grynai dekoratyviniais. Veislė paplito Europoje ir JAV. 1957.XIL10 veislė užregistruota FCI (Nr. 205).

Šunys: Enciklopedija. – V.: Mokslo ir enciklopedijų laidykla, 1995. D.1 / Karolis Masilionis, Vytautas Klova, Adolfas Kuzavinis ir kt. – 220 p.; iliustr.